Girdėjome, jog vyno kainos bus itin draugiškos.

Galbūt kas nors turite kokių nors naujienų kas čia vyksta?

Galbūt kažkam tai visai jauki ir maloni vieta gurkšnoti vyną, turbūt net padoresnio vyno toje vietoje nerasite, bet… Akivaizdžiai naktimis veikianti “vyninė” buvo tapusi vienu iš tų Vilniaus vietų, kur bet kuriuo paros metu gali nusipirkti alkoholio, bet visų pirmą reikės perlipti girtus, agresyvius ir kitus nemalonius piliečius. Ši vieta nuo šiol alkoholį galės pardavinėti tik nuo 8 iki 22 valandos, tokį sprendimą priemė Vilniaus miesto taryba.

Kuo bus mažiau tokių vietų, kuriose pigiai ir nieko nevaržomai žmonės galės pirkti alkoholį naktimis, tuo dažniau žmonės persikels į normalius naktinius barus ir nevažinės girti pasipildyti atsargų. Tikrų tikriausiais alkoholio vartojimo kultūros skatininimas.

Ta proga pažiūrėkime į pačiose įdomiausiose vietose įsikūrusias „Starbucks“ kavines.

Apžiūrinėdamas Leonardo da Vinčio žymiausią paveikslą Mona Liza gali gurkštelti macchiato kavos čia pat, Luvro muziejuje.

Starbuks kavinė įsikūrusi prie pat Bostono miego sutrikimų klinikos.

Barselonoje Starbucks galite rasti prie pat Antonio Gaudžio nepabaigtos La Sagrada Familia.

Dubajuje Starbucks verda kavą viename iš prabangiausių prekybos centrų „Ibn Battuta Mall“ , kuriame lankosi dėdės ir tetos turintys daug nuliukų savo sąskaitose.

BYO vakarėlių metu, kuomet jie yra pažymėti šiomis trimis raidėmis, galima atsinešti savo gėrimus. Dažniausiai barai ar restoranai leidžia atsinešti savo vyną, kartais alų, o būna, jog ir kitus gėrimus. Atitinkamai yra sutrumpinama: BYOW arba BYOB (Bring your own wine arba bring your own beer).

Manoma, jog ši idėja kilo dėl globaliosios krizės, kuri palietė ir maitinimo verslą. Vietoje to, jog žmonės iškeistų nepigiai kainuojančia vakarienę su vynu kavinėje, jie yra kviečiami toliau valgyti skaniai pagamintą maistą jiems jaukioje aplinkoje ir atsinešti savo gėrimus. Tokiose vietose dažniausiai yra taikomas vyno kamščio mokestis, kuris padengia taurių, grafino naudojimą. Taigi jūs atsinešate savo butelį vyno, pirktą du kartus pigiau, nei jis yra parduodamas kavinėje ir susimokate nedidelę sumą už taures ir grafiną.

Pirmieji Lietuvoje šią idėja pristato „Briusly“, kurie BYO pažymi ketvirtadienius ir kviečia ragauti jų gaminamų tapų su savo atsineštu vynu. Vyno kamščio mokestis – 10 Lt.

Mano nuomone, ši idėja yra labai gera ir ypač tinka šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, tačiau atrodo, jog 10 Lt mokesis šiek tiek didokas. Nors sutikčiau tokią sumą mokėti, bet mieliau jei tai būtų 5-7 Lt.

Nesulaukus božolė butelių atkimšimo fiestos, penktadienį nutariau pateliuškuoti taurę kitą vyno. Pateliuškuoti ir pakilnoti. Nesukau galvos kur eiti, juk Vilniuje vyninių kaip karpių Maximos akvariume, žuvies skyriuje. Pasirodo, jog reikėjo ne tik pagalvoti, bet ir dar nuo vidurio savaitės staliuką užsirezervuoti:

Tappo D’oro – jei pavyks įsisprausti į vidų, išeisi numetęs bent 5 kg.;

La Boheme – tikriausiai didžiausias Vilniaus karpis, bet vietų nėra ir tuntas žmonių laukia kol gaus pateliuškuoti išsvajotojo prancūziško ar itališko vynuogių gėrimo;

InVino – pirmoje salėje akivaizdžiai nėra kur įsisprausti, net jei bandytum nueiti iki antrosios tai užtruktų pora valandų, lygiai tiek kiek kelionė automobiliu iki Šiaulių, o Šiauliai man nepatinka, taigi nusprendžiu nebandyti eiti iki kitos salės;

Franki – gyva muzika ir dar daugiau gyvų butybių norinčių jos pasiklausyti ir uždususi nuo vyno grafinų  ir sūrio nešiojimo padavėja mums ištaria “Deja, vietų nėra, galite palaukti”, tai mums nepasirodo geriausias variantas ir bandome keliauti po vyno šalį toliau;

In Spiritus – nesu šioje vyninėje buvęs, bet panašu, jog ir neapsirinku net jei ir būtų buvę laisvų vietų;

Vinchenso – tolimiausia, bet dar pasiekiama vyninė, kolegos buvę joje penktadienį pasakoja, jog laisvų vietų ten tiek daug, kiek saulės pastarosiomis dienomis.

Dar prisiminėme Saint Germain, bet nutarėme, jog ši vieta reikalauja didesnių finansinių išeklių – taigi patraukiame ratu atgal.

Alaus barai Vilniuje nuos seno gyvuoja ir ši mada tęsiasi iki šiol, tokios lietuvių tradicijos – alus ir cepelinai. Kokteilių barai taip pat gana senai Vilnių girdo ir vienas kitas užsidarydamas vis primena, jog jie dar niekur nedingo ir laukia tavęs šokiui iki pirmų gaidžių. Naktiniai klubai Vilniaus žemėlapyje užima nemažą dalį ir trauktis neketina dar ilgai. Vyninės – prieš kelis metus agresyviai išsišokusios naujokės, kurios giliai įstrigo į vilniečių širdis. Kas toliau? Manau, jog kitas etapas bus nedideli prancūziško boutique stiliaus barai, kuriuose galima bus užsisakyti ne tik Švyturio arba Kalnapilio, bet ir visame pasaulyje vertininamų populiarių alaus rūšių, taip pat nepamirštamas bus ir vynas, bei skanūs ir nebrangūs užkandžiai. Dar Vilniuje turėtų atsirasti itališkų (ypatingai populiarių Milane) aperitivo barų ir ispaniškų tapas barų (vienas toks turėtų artimu metu atsidaryti). Ir tai tikrai bus populiaru.

(Aperitivo baruose nuo 19 iki 21 val. užsisakius gėrimą galima vaišintis nemokamais užkandžiais ir valgiais, kurie būna pateikti ant baro)

Viena minutė po vidurnakčio, trečiąjį kiekvieno lapkričio ketvirtadienį, iš mažų kaimelių ir miestelių, daugiau kaip milijonas Beaujolais Nouveau vyno dežių pradeda savo kelionę per miegantį Paryžių į visas Pasaulio šalis. Taip pradedamas tūkstančių žmonių nekantrus jaunojo vyno atkimšimo laukimas. Paskelbiama geroji žinia: “Le Beaujolais Nouveau est arrivé!” (Beaujolais Nouveau atvyko! – pranc.). Taip prasideda vienas linksmiausių ir gyviausių ritualų vyno pasaulyje.

Šio ritualo šėlsme visame pasaulyje išgeriama daugiau kaip 65 milijonai butelių vyno. Jis virto pasaulinėmis lenktynėmis – varžomasi, kas klientams pirmasis patieks naujojo derliaus vyną. Beaujolais Nouveau gabenamas sunkvežimiais, laivais, lėktuvais, malūnsparniais, drambliais ar net rikšų vėžimėliais tol, kol pasiekia galutinį savo kelionės tikslą.

Tačiau šios tradicijos šiek tiek pasikeitusios ir vynas atkeliauja šiek tiek anksčiau, kad visas pasaulis galėtų po vidurnakčio atkimšti pirmuosius vyno butelius ir švęsti kartu su visu pasauliu.

Vynas gaminamas supaprastintos fermentacijos būdu, dėl to jį galima gerti praėjus jau šešioms savaitėms po vynuogių derliaus surinkimo.

Ketvirtadienį susiraskite savo mėgstamą vietą, kurioje jums galės pasiūlyti jaunojo božolė vyno ir švęskite kartu su visu pasauliu.

Jeigu kam nors teko lankytis Anglijoje (net neabejoju, kad giminių, draugų, pažįstamų saloje už Šiaurės jūros turi kiekvienas) – ko gero teko matyti populiariuosius pabus (angl. pub). Angliškas žodžis „pub“ kilo nuo žodžių junginio „public house“. Lietuviškai tai reikštų vieši namai, tačiau tai neturi nieko bendro su viešnamiu ar panašaus pobūdžio vieta. Greičiau čia reikėtų akcentuoti viešumos, publikos ar atvirumo žodžio „public“ reikšmę. Ši įstaiga būtent atsirado ir išpopuliarėjo dėl žmonių noro bendrauti ir nenoro vienišai gerti namuose.

Nuo kitų maitinimo įstaigų pabas skiriasi ne tik savo žodžių vertimo reikšme – lankęsi Anglijoje galėjo pastebėti ir gal net artimai susipažinti su unikalia pabo kultūra. Tiksliau reiktų sakyti su pabų nekultūra, nes jos ten tiesiog nėra. Anglai čia randa visišką laisvę ir aklai nutrūksta nuo grandinės. Seniausias pasaulio alkoholinis gėrimas liejasi ne upėmis, o ištisomis jūromis ir vandenynais. Tokį alaus gėrimo procesą pabuose propaguoja beveik kiekvienas jo lankytojas,o visa tai tęsiasi nei trumpai, nei ilgai – iki ryto. Neretai pradėję savo pasilinksminimo maratoną viename pabe – aplankę jų tuziną pabaigia kitame miesto gale.

Pabų pasirinkimas Anglijoje milžiniškas – čia jų yra apie 53500. Taigi vidutiniškai 950 Anglijos gyventojų tenka vienas pabas. Šis faktas parodo ne tik jų kiekį, bet ir tai, kad anglų pabų tradicijos yra itin gilios. Jos suformavo klientus, kurie esti labai skirtingi. Nors yra daugybė anglų (ir tikrai ne tik), kurie lėbauja ir keičia pabus su lyg kiekvienu nauju alaus bokalu – šios vietos turi savo nuolatinius lankytojus, kurie ir suteikia pabams ypatingo prieskonio.

Tokie žmonės ten ateina tarsi jausdamiesi priklausantys išskirtiniam žmonių ratui, susipažinti su dar nematytais ar tiesiog jaukiai pasėdėti prie baro šnekučiuojantis su barmenu. Čia jie visada jaučiasi laukiami, kas juos iš esmės stipriai ir traukia. Tačiau gera pabo publika, muzika, mėgstama alaus rūšis, stalo žaidimai ar tiesiog barmenas, tapęs draugu – lankytoją gali atvilioti ir iš kito miesto galo. Nes tokie dalykai paprastai tampa savotiška priklausomybe ir tradicija.

O jei jau užsiminėm apie pabų puikumą ir išskirtinumą – negalima nepaminėti įdomaus pabų istorijos fakto, kuris atsirado dar tuomet, kai dauguma pabų siūlydavo ne tik linksmai pašėlti, bet ir ilgiau užsibuvusiems, ar tiesiog užklydusiems, pernakvoti. Žodžiu, nakvynės paslaugos ir linksmybių vieta sudarydavo beveik tobulą kompleksą visiems anglams, ieškantiems pramogų. Tačiau su laiku nakvynės paslaugos buvo perleistos tikriesiems savininkams – viešbučiams. Bet tik praktiškai. Nes oficialiai pabai pasilikdavo viešbučio statusą. Kodėl? Škotijoje iki 1976 m. ir Velse iki 2003 m. sekmadieniais alkoholiu prekiauti galėdavo tik viešbučiai. Būtent todėl pabai ir rado kaip „apeiti“ jiems nepalankų įstatymą.

Įdomu tai, jog į daugumą pabų yra tiekiamas aukščiausios klasės alus t.y geresnis ne į kitas panašias vietas pvz. kavines ar restoranus. Taip pat iki 1970 m. didesni pabai turėdavo savo parduotuves, kuriose pardavinėdavo alų, vyną ir kitus alkoholinius gėrimus. Tačiau 1970 metais pradėję kurtis prekybos centrai iš rinkos išstūmė šias parduotuves.

Jau vasaros viduryje Vilniaus gatvėje atsirado vitrina pasipuošusi (jei tinka taip sakyti) rožine spalva ir užrašu „Pink Milkshake Bar – Jau greitai“. Iš pavadinimo supratau, jog nebus ten mirtinų shotų ir skanių longų ailendų, o viso labo – pieniški arba ledų kokteiliai. Tiesa, niekada nesupratau kuo pastarieji skiriasi? Vienas iš pieno ir ledų, o kitas iš ledų, pieno ir galbūt sulčių. Vienoje maistą gaminančioje vietoje, kur yra pardavinėjami abiejų rūšių kokteiliai, man bandė išaiškinti, jog vieni – labiau ledų, kiti – labiau pieno. Aiškiau?

Šiandien nutariau, jog pats laikas atsikratyti savo stereotipų apie rožinę spalvą ir apsilankyti pieno kokteilių bare, kuriame beveik viskas yra rožinės spalvos. Trūksta tik zuikučių ir bus panašu į šią moteriškų drabužių parduotuvę.

Įėjęs supratau, jog laiko apsispręsti ką noriu paragauti tikrai turėsiu, nes eilėje laukė dar 6 žmonės, o mergina, plakanti kokteilius, tik viena. Meniu yra nemažai rūšių pieno kokteilių, taip pat yra sulčių kokteilių, smūčių, kavos, kokakolos, bandelių, keksų. Kokteilis vidutiniškai daromas apie 3-5 minutes. Į kokteilį ledų dedama negailestingai daug. Kaina taip pat yra negailestingai konkurencinga: mažas kokteilis kainuoja – 4 Lt, o didelis –5 Lt. Nors ir skanus tas kokteilis, bet nuo spalvos tikrai norisi kuo greičiau bėgti iš ten.