Vėliau sekė dienos pietų kavinė įskurusi naujamiestyje, ten taip pat lankėmės nė vieną kartą – dienos pietūs nebrangūs ir skanūs. Po dienos pietų kavinės, „Basil“ įsikūrė prekybos centre „Gedimino 9” ir pradėjo pardavinėti sumuštinius išsinešimui, deja, bet jų neragavome ir jau nebeteks ragauti, nes tinklas praneša uždarantis savo veiklą. Iš tiesų, gaila, jog šiai puikiai vietai teko susipakuoti puodus ir išjungti virykles. Apačioje galite paskaityti sumuštinio istoriją, kuria dalinosi šis maisto tinklas.

Vilniuje atsirado dar viena vieta, kurioje galima paskanauti sriubos. Basanavičiaus gatvėje įsikūrė nauja sriubų kavinė – „Soupcafe“. Tai nedidelė, 20 žmonių talpinant kavinė, kurioje atėję pietauti kasdien ras 4 skirtingas sriubas, joje taip pat galima pasivaišint šiaurės Prancūzijoje populiariu quiche lorainne pyragu bei lietiniais ar sumuštiniais.

Dar naujoje vietoje nebuvome, taigi jos įvertinti negalime, bet jei turite komentarų apie „Soupcafe“ laukiame jų apačioje.

Galbūt kas nors turite kokių nors naujienų kas čia vyksta?

Vienas iš didžiausių Vilniaus kavos virėjų – išsinešti ir ne tik, kavinių tinklas “Coffee Inn” nuo balandžio 1 dienos “Labas rytas” sakys nuo 7 val. Taigi, ši žinia labai gera visiems vyturiams, kurie rytais miesto gatvėmis negali žingsniuoti be balto kavos puodelio su oranžiniu lipduku šone. Iš tiesų toks sprendimas labai geras, nors turbūt niekada neteks užsukti pas kavos virėjus tokį ankstų rytą. Tiesa, pastebėjome, jog suprastėjo didieji kavos dangteliai. Naujieji labai minkšti ir ne tokie malonūs, įdomu čia todėl, jog nebuvo senųjų ar taupymo sumetimais?

BYO vakarėlių metu, kuomet jie yra pažymėti šiomis trimis raidėmis, galima atsinešti savo gėrimus. Dažniausiai barai ar restoranai leidžia atsinešti savo vyną, kartais alų, o būna, jog ir kitus gėrimus. Atitinkamai yra sutrumpinama: BYOW arba BYOB (Bring your own wine arba bring your own beer).

Manoma, jog ši idėja kilo dėl globaliosios krizės, kuri palietė ir maitinimo verslą. Vietoje to, jog žmonės iškeistų nepigiai kainuojančia vakarienę su vynu kavinėje, jie yra kviečiami toliau valgyti skaniai pagamintą maistą jiems jaukioje aplinkoje ir atsinešti savo gėrimus. Tokiose vietose dažniausiai yra taikomas vyno kamščio mokestis, kuris padengia taurių, grafino naudojimą. Taigi jūs atsinešate savo butelį vyno, pirktą du kartus pigiau, nei jis yra parduodamas kavinėje ir susimokate nedidelę sumą už taures ir grafiną.

Pirmieji Lietuvoje šią idėja pristato „Briusly“, kurie BYO pažymi ketvirtadienius ir kviečia ragauti jų gaminamų tapų su savo atsineštu vynu. Vyno kamščio mokestis – 10 Lt.

Mano nuomone, ši idėja yra labai gera ir ypač tinka šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, tačiau atrodo, jog 10 Lt mokesis šiek tiek didokas. Nors sutikčiau tokią sumą mokėti, bet mieliau jei tai būtų 5-7 Lt.

Nesulaukus božolė butelių atkimšimo fiestos, penktadienį nutariau pateliuškuoti taurę kitą vyno. Pateliuškuoti ir pakilnoti. Nesukau galvos kur eiti, juk Vilniuje vyninių kaip karpių Maximos akvariume, žuvies skyriuje. Pasirodo, jog reikėjo ne tik pagalvoti, bet ir dar nuo vidurio savaitės staliuką užsirezervuoti:

Tappo D’oro – jei pavyks įsisprausti į vidų, išeisi numetęs bent 5 kg.;

La Boheme – tikriausiai didžiausias Vilniaus karpis, bet vietų nėra ir tuntas žmonių laukia kol gaus pateliuškuoti išsvajotojo prancūziško ar itališko vynuogių gėrimo;

InVino – pirmoje salėje akivaizdžiai nėra kur įsisprausti, net jei bandytum nueiti iki antrosios tai užtruktų pora valandų, lygiai tiek kiek kelionė automobiliu iki Šiaulių, o Šiauliai man nepatinka, taigi nusprendžiu nebandyti eiti iki kitos salės;

Franki – gyva muzika ir dar daugiau gyvų butybių norinčių jos pasiklausyti ir uždususi nuo vyno grafinų  ir sūrio nešiojimo padavėja mums ištaria “Deja, vietų nėra, galite palaukti”, tai mums nepasirodo geriausias variantas ir bandome keliauti po vyno šalį toliau;

In Spiritus – nesu šioje vyninėje buvęs, bet panašu, jog ir neapsirinku net jei ir būtų buvę laisvų vietų;

Vinchenso – tolimiausia, bet dar pasiekiama vyninė, kolegos buvę joje penktadienį pasakoja, jog laisvų vietų ten tiek daug, kiek saulės pastarosiomis dienomis.

Dar prisiminėme Saint Germain, bet nutarėme, jog ši vieta reikalauja didesnių finansinių išeklių – taigi patraukiame ratu atgal.

Alaus barai Vilniuje nuos seno gyvuoja ir ši mada tęsiasi iki šiol, tokios lietuvių tradicijos – alus ir cepelinai. Kokteilių barai taip pat gana senai Vilnių girdo ir vienas kitas užsidarydamas vis primena, jog jie dar niekur nedingo ir laukia tavęs šokiui iki pirmų gaidžių. Naktiniai klubai Vilniaus žemėlapyje užima nemažą dalį ir trauktis neketina dar ilgai. Vyninės – prieš kelis metus agresyviai išsišokusios naujokės, kurios giliai įstrigo į vilniečių širdis. Kas toliau? Manau, jog kitas etapas bus nedideli prancūziško boutique stiliaus barai, kuriuose galima bus užsisakyti ne tik Švyturio arba Kalnapilio, bet ir visame pasaulyje vertininamų populiarių alaus rūšių, taip pat nepamirštamas bus ir vynas, bei skanūs ir nebrangūs užkandžiai. Dar Vilniuje turėtų atsirasti itališkų (ypatingai populiarių Milane) aperitivo barų ir ispaniškų tapas barų (vienas toks turėtų artimu metu atsidaryti). Ir tai tikrai bus populiaru.

(Aperitivo baruose nuo 19 iki 21 val. užsisakius gėrimą galima vaišintis nemokamais užkandžiais ir valgiais, kurie būna pateikti ant baro)

Taip pat mus pasiekė žinia, jog Verslo trikampyje atsidarė Bistro su all-you-can-eat (valgai kiek nori) servisu. Įėjimas tekainuoja 15 lt, o valgai juk kiek nori.

Skanaus!

Šeštadienį lankomės „Banzai“ bare. Žmonių nedaug, laisvų staliukų yra. Patalpų išdėstymas visiškai nepakito, tik šiek tiek atnaujintas interjeras. Dabar baras tamsesnis ir naujesnis. Pasitinka tie patys „Briusly“ darbuotojai: barmenas ir padavėja. Meniu primena špargalkę, bet tikėkimės viskas pasitaisys. Patiekalai labai panašūs į buvusio „Briusly“ – azijietiški, vegetariški, tailandietiški. Mėgstantiems šias virtuves turėtų patikti. Ragaujam kokteilius. Jie nėra labai ypatingi: cuba libre per lengvas, fatality per daug absento. Taip pat neturėjo nei kolos, nei fantos. „Banzai“ baro šūkis – never give up, taigi mes suprantame ir tai laikome atidarymo sumišimu. Tikėkimės vėliau kokteiliai bus per viduriuką ir galėsim paragauti kolos.