Vienas iš didžiausių Vilniaus kavos virėjų – išsinešti ir ne tik, kavinių tinklas “Coffee Inn” nuo balandžio 1 dienos “Labas rytas” sakys nuo 7 val. Taigi, ši žinia labai gera visiems vyturiams, kurie rytais miesto gatvėmis negali žingsniuoti be balto kavos puodelio su oranžiniu lipduku šone. Iš tiesų toks sprendimas labai geras, nors turbūt niekada neteks užsukti pas kavos virėjus tokį ankstų rytą. Tiesa, pastebėjome, jog suprastėjo didieji kavos dangteliai. Naujieji labai minkšti ir ne tokie malonūs, įdomu čia todėl, jog nebuvo senųjų ar taupymo sumetimais?

Švediškas stalas. Apie tai pagalvoju kuomet žiūriu į šiaurėje įsikūrusią Švediją. Įdomu, bet iš tiesų šis terminas atsirado šioje šalyje, o jo kilmė gana aiški: pasaulyje žinomas terminas „švediškas stalas“ kilo senais laikais, kai iš retai apgyvendintų apylinkių susirinkdavo svečiai ir juos reikėdavo greitai pavaišinti. Tuomet ant didelio stalo būdavo išdėliojami patiekalai ir kiekvienas galėdavo pasirinkti, ką valgyti.

Bet šį kartą nekalbėsime apie Švedijos virtuvę, nes užsukę į Stokholmą 5 valandom pagailėjome laiko mėgautis kepsniais, žuvimi ar kopūstiniais balandėliais. Tiesa, švedai turi patiekalą labai panašų į lietuviškus cepelinus, kuris vadinasi „kroppkakor“. Kitą kartą besilankydami Švedijoje būtinai pamėginsime jų virtuvės subtilybių.

Pusdienis šaltame ir vėjuotame Stokholme prabėgo labai greitai. Besižvalgant į karalių miesto pastatus, didingai stovinčius prieš tave, pasijauti lyg XVI amžiaus kilmingasis, vaikštantis po savo apylinkes. Miestas kerintis ir didingas. Pastatų stilių ir panašius dalykųs susijusius su architektūra paliksime tiems, kas tai išmano. Tik galiu pasakyti, jog kartu keliavęs architektas  žagsėjo ties kiekvienu naujai išnyrančiu pastatu. Jo jie niro ir niro. Žakt, žakt.

Švedijos sostinė yra pastatyta ant 14 salų. Taigi Stokholmas nusėtas tiltų, kurie jungia šias salas. Nuo aplink supančio vandens, žiemą mieste šaltis yra labai drėgnas ir tai tikrai nėra pats maloniausias šalčio pojūtis. Tačiau, panašu, jog Stokholmo gyventojai yra prie to pripratę ir jiems tai nė motais.

Vaikščiojant senamiesčio gatvėmis galima pastebėti be galo daug kavinių, kuriose gausite išgerti kavos ir suvalgyti kokį nors šokoladinį skanėstą. Švedai yra antra Europoje šalis, daugiausiai suvartojanti kavos. Galvojate, jog pirmoje vietoje patogiai įsitaisę espresso gurkšnoja italai? Turiu nuvilti: daugiausiai kavos Europoje išgeria Norvegai. Štai skaičiai palyginimui: vienam norvegui tenka 10,6 kg kavos, švedui – 9 kg per metus. Italas per metus vidutiniškai išgeria 6 kg kavos. Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 2 kg kavos. Taigi, kavomanai Stokholme bus pamaloninti.

Taip pat pastebėjome, jog Stokholme yra daug šunų, žmonės šioje šalyje mėgsta juos ir net siaučiant pūgai vaikšto su savo augintiniais. Tarpugatvėse pilna apsnigtų ir senai benaudotų dviračių, keista, nes miestas yra gana kalvotas, bet dviračių matėme tikrai nemažai. Turbūt ši transporto priemonė Stokholme skirta nedideliems atstumams įveikti, nes iš vieno miesto galo važiuojant į kitą reiktų įveikti be galo daug kliūčių: kalnai, tiltai, pėstieji…

Pastebėjome, jog mieste labai nedaug bažnyčių, taip yra todėl, jog didžioji dauguma švedų – evangelikai Liuteronai.

Užsukus į parduotuvę labai nustebome pamatę prie vaisvandenių stovintį „Julmust“ gėrimą. Tai yra švediškas gėrimas, kuris būna pardavinėjamas tik kalėdiniu periodu. Šio gėrimo gruodžio mėnesį švedai išgeria 45 milijonus litrų (Švedijoje gyvena ~9 milijonai gyventojų). Tik jį pamatęs stvėriau nuo prekystalio. Tiesa, skonis nenustebino, labai panašu į kokokolą sumaišytą su žaliųjų devynerių trauktine. Tik visa tai be laipsnių.

Dabar išsikrauname lagaminus ir laukiame kovo mėnesio kelionės į Prancūziją, kurioje būsime ilgiau ir turėsime daugiau ką papasakoti.