Dar vieną besiruošiantį atsidaryti sušį barą užmatėme Jogailos gatvėje. Kai tik atvers duris, eisim ragauti japoniškų suktinukų.

Beje, jei nežinote, kur Londone paragauti pigios ir geros japoniškos virtuvės maisto, pasikliaukit Andriaus Užkalnio rekomendacija.

Aktyvus naktinės kultūros veikėjas, atsikraustęs iš salos, kurioje gyvena daug tautiečių, Mark Splinter atidaro naują vietą Vilniuje – „48 Cechas”. Neilgai pavubęs senolio „Gravity“ vadybininku, Mark‘as imasi kepti cechą. Šioje vietoje kažkada buvo įsirengusi duonos kepykla,tačiau nuo šiol čia pradės šeimininkauti miesto naktinio gyvenimo vilkolakiai, šikšnosparniai ir plaštakės.

Cechas yra įsikūręs netoli jau daugeliui naktinėtojų pažįstamo „Lofto“, kurio sienos naktimis suvirpa vis dažniau ir dažniau. Ir tie virpesiai darosi vis tvirtesni ir geresni. Panašu, jog industrinės miesto erdvės kuo toliau, tuo labiau trauks žmones. Mes linkime daug gerų idėjų ir parodyti tai, ko dar nesame matę.

Vėliau sekė dienos pietų kavinė įskurusi naujamiestyje, ten taip pat lankėmės nė vieną kartą – dienos pietūs nebrangūs ir skanūs. Po dienos pietų kavinės, „Basil“ įsikūrė prekybos centre „Gedimino 9” ir pradėjo pardavinėti sumuštinius išsinešimui, deja, bet jų neragavome ir jau nebeteks ragauti, nes tinklas praneša uždarantis savo veiklą. Iš tiesų, gaila, jog šiai puikiai vietai teko susipakuoti puodus ir išjungti virykles. Apačioje galite paskaityti sumuštinio istoriją, kuria dalinosi šis maisto tinklas.

Vilniuje atsirado dar viena vieta, kurioje galima paskanauti sriubos. Basanavičiaus gatvėje įsikūrė nauja sriubų kavinė – „Soupcafe“. Tai nedidelė, 20 žmonių talpinant kavinė, kurioje atėję pietauti kasdien ras 4 skirtingas sriubas, joje taip pat galima pasivaišint šiaurės Prancūzijoje populiariu quiche lorainne pyragu bei lietiniais ar sumuštiniais.

Dar naujoje vietoje nebuvome, taigi jos įvertinti negalime, bet jei turite komentarų apie „Soupcafe“ laukiame jų apačioje.

Girdėjome, jog vyno kainos bus itin draugiškos.

Vykstant svarbioms futbolo varžyboms „The Dubliner” baras virsta futbolo aistruolių meka, o jei žaidžia britai ši vieta tampa visu futbolo vatikanu. Krepšinio varžybas rodyti ir skleisti vadinamosios antrosios religijos dvasią yra pasiryžęs kone kiekvienas baras, o štai nuo šiol ir besidomintieji biatlonu turės savo erdvę. Dar nebuvome užsukę, gal kas iš skaitytojų jau buvot ir galit pakomentuoti kas tai per vieta? Kokia atmosfera viduje?

Nuo praeitos savaitės jau pradėtas rodyti pažindinamasis filmukas apie Lietuvą ir Vilnių. Kelionių mohikanas šį filmą suks trejus metus, jis bus parodytas mažiausiai 150 kartų. „Travel Channel“ turintis 75 milijonų žiūrovų auditoriją apie Lietuvą papasakos nemažai daliai ir tų, kurie apie ją iki šiol net nebuvo girdėję arba matę jos pasaulio žemėlapyje. Po tokių vaizdų galbūt susigundyčiau apsilankyti Vilniuje ir Klaipėdoje. Būtent Klaipėdos vaizdas paliko didesnį įspūdi. Ką jūs manote apie šį reportažą?

Nesulaukus božolė butelių atkimšimo fiestos, penktadienį nutariau pateliuškuoti taurę kitą vyno. Pateliuškuoti ir pakilnoti. Nesukau galvos kur eiti, juk Vilniuje vyninių kaip karpių Maximos akvariume, žuvies skyriuje. Pasirodo, jog reikėjo ne tik pagalvoti, bet ir dar nuo vidurio savaitės staliuką užsirezervuoti:

Tappo D’oro – jei pavyks įsisprausti į vidų, išeisi numetęs bent 5 kg.;

La Boheme – tikriausiai didžiausias Vilniaus karpis, bet vietų nėra ir tuntas žmonių laukia kol gaus pateliuškuoti išsvajotojo prancūziško ar itališko vynuogių gėrimo;

InVino – pirmoje salėje akivaizdžiai nėra kur įsisprausti, net jei bandytum nueiti iki antrosios tai užtruktų pora valandų, lygiai tiek kiek kelionė automobiliu iki Šiaulių, o Šiauliai man nepatinka, taigi nusprendžiu nebandyti eiti iki kitos salės;

Franki – gyva muzika ir dar daugiau gyvų butybių norinčių jos pasiklausyti ir uždususi nuo vyno grafinų  ir sūrio nešiojimo padavėja mums ištaria “Deja, vietų nėra, galite palaukti”, tai mums nepasirodo geriausias variantas ir bandome keliauti po vyno šalį toliau;

In Spiritus – nesu šioje vyninėje buvęs, bet panašu, jog ir neapsirinku net jei ir būtų buvę laisvų vietų;

Vinchenso – tolimiausia, bet dar pasiekiama vyninė, kolegos buvę joje penktadienį pasakoja, jog laisvų vietų ten tiek daug, kiek saulės pastarosiomis dienomis.

Dar prisiminėme Saint Germain, bet nutarėme, jog ši vieta reikalauja didesnių finansinių išeklių – taigi patraukiame ratu atgal.

Alaus barai Vilniuje nuos seno gyvuoja ir ši mada tęsiasi iki šiol, tokios lietuvių tradicijos – alus ir cepelinai. Kokteilių barai taip pat gana senai Vilnių girdo ir vienas kitas užsidarydamas vis primena, jog jie dar niekur nedingo ir laukia tavęs šokiui iki pirmų gaidžių. Naktiniai klubai Vilniaus žemėlapyje užima nemažą dalį ir trauktis neketina dar ilgai. Vyninės – prieš kelis metus agresyviai išsišokusios naujokės, kurios giliai įstrigo į vilniečių širdis. Kas toliau? Manau, jog kitas etapas bus nedideli prancūziško boutique stiliaus barai, kuriuose galima bus užsisakyti ne tik Švyturio arba Kalnapilio, bet ir visame pasaulyje vertininamų populiarių alaus rūšių, taip pat nepamirštamas bus ir vynas, bei skanūs ir nebrangūs užkandžiai. Dar Vilniuje turėtų atsirasti itališkų (ypatingai populiarių Milane) aperitivo barų ir ispaniškų tapas barų (vienas toks turėtų artimu metu atsidaryti). Ir tai tikrai bus populiaru.

(Aperitivo baruose nuo 19 iki 21 val. užsisakius gėrimą galima vaišintis nemokamais užkandžiais ir valgiais, kurie būna pateikti ant baro)

Tiesą pasakius, aprašymas labai primena „Pacha“, „Helios“ ir panašius klubus. Tikiuosi, jog klystu ir klubas bus visai ne posh ir galima bus karts nuo karto jame apsilankyti. Pilną aprašymą ir kitą informaciją apie klubą galite rasti jų facebooke. Taigi, laukiame atidarymo.

Taip pat neseniai pamačiau, jog spalio mėnesį rodoma  įdomi dviejų aktorių vaidinama komedija „Meilė Paryžiuje“. Tai kabaretinis spektaklis, kuris vyksta restorane. Spektaklis sukurtas be dekoracijų ir kitokių sceninių efektų.